Genovaitė Mačiūtė

  • Svetainė
  • Skaitiniai
  • Kalba
  • Svarstymai
  • Paskaitos
  • Nuotraukos

Gyva Lietuvos dvasia

9/16/2010

0 Comments

 

Lietuvos krepšininkų pergalės pasaulio čempionate – jau praeitis. Mintys sukasi ne apie sportą – blykstelėjusi tautos dvasia ramybės neduoda. Kaip ją pakurstyti, kad ilgiau pabūtų, kad neužgestų, nuo automobilių nuėmus trispalves, sportininkams išvažinėjus po klubus, funkcionieriams atseikėjus varganas premijas.

Tie vyrai – kaip Darius ir Girėnas, apie Lietuvą pasauliui pranešti pasiryžę, tarsi atgręžė mus pačius į save. Žiūrėkime, džiaukimės, didžiuokimės. Mes ne maži. Lietuva, tėvynė mūsų – juk ne ta vis įžūlėjanti valdininkijos armija, ne politikai su savo partijomis. Mūsų Lietuva – neužgesinama tautos dvasia. Ta pati, kuri degė Žalgirio mūšio lauke, kuri sutelkė į Vasario 16-ąją tautą atvedusius savanorius ir kuri išdidiems Lietuvos vyrams švietė pokario miškuos.

Šiandieną jaunus žmones ta dvasia iš sočiausių amerikų parveda savon žemėn, kad lietuviais augtų jų vaikai. Krepšininkų atkaklumu, orumu ir stiprybe ji prabyla.

Kokie apgailėtini Lietuvos dvasios šviesoje atrodo besistengiantys „būti su tauta“ ir besilankstantys Rytams ar Vakarams. Jie nežino, ką daryti su ta dvasia? Nei ją parduosi, nei privatizuosi – žybtels ten, kur nė nesitikėjai. Jiems keista, kad ir beviltiškomis sąlygomis ją kurstančių iš kažkur vis randasi ir kad negęsta tautos orumas.
0 Comments

Dvasia ir turtas

3/16/2009

1 Comment

 

Svarstant šių dienų sunkumus retkarčiais pasigirsta minčių ir apie žmogaus dvasią ištikusią krizę. Jos priežastys, deja, per menkai nagrinėjamos, o išvados kartais gali ir nejuokais suklaidinti.

Nors visada sakydavau, kad dvasia nesumenks,  jei vilkėsiu geresniu drabužiu ar iš gražesnės lėkštės valgysiu, bet nė nepajutau, kaip pradėjau kartoti brukamą tiesą, jog dideli turtai gali išstumti padorumą, kilnumą. Įprastai tariant: arba turtingas, arba dvasingas. Bet užtenka atsigręžti į  šiandieninius turtuolius  ir supranti, kad neteisinga ir net pražūtinga yra šitaip manyti. Ar padorus, darbštus žmogus mūsų laikais daug užgyvena, ar šeimininkai rikiuoja vertybes? Deja, ne. O kokį dvasingumą ar padorumą skleidžia ne iš savo darbo praturėję ir svetimus pinigus žarstantys? Argi žmonės be atsakomybės gali pelnyti pagarbą bei pasitikėjimą, ir ar tokie turi teisę mokyti, kaip gyventi?

Juk ne už turtus gerbdavo  tarnai savo šeimininkus – už jų padorumą, dvasios  kilnumą.  Dvarų kultūra buvo tokia tikra,  kad išliko šimtmečiais. Ir šiandieną gyvi Oginskių gražių, turtingų gyvenimų pėdsakai Plungėje, Rietave – geras grūdas pasėtas ilgam.

Vis nuskamba viltis, kad sunkmetis išmokys ir pripratins mažiau vartoti, padės greičiau susivokti ir į padorumą bei dvasines vertybes atsigręžti. Tik kad neatsitiktų kaip man – gali imti ir patikėti, kad turtingiesiems viskas perkama ir parduodama, nieko švento jiems nėra. Todėl ir priėjome liepto galą. Bet turtas čia juk niekuo dėtas. Bėda ta, kad užmirštame, jog be šeimininko kiemas  tuoj piktžolėm apeina,  į šiukšlyną pavirsta, ir dvasia jį apleidžia.

1 Comment

Dvasios sunkmetis

3/9/2009

0 Comments

 

Negali sakyti, kad niekas neprabyla apie dvasią žlugdantį laiką. Guostis išties tenka, nes su neteisybe bei mulkinimu susitaikyti yra žymiai sunkiau, nei liesesniu kąsniu pilvą apgauti ar be kokio naujo daikto apsieiti.

Jau pripratome prie kaltinimų, kad esame abejingi, nusivylę ir netikime savo valstybe. Bet negi kas mano, jog patys siekiame to abejingumo, ar kad taip gyventi yra lengviau ir paprasčiau? Juk neturime pasirinkimo. Kuo galėtume pasitikėti? Ar atskleidė kas tikrąsias  sunkmečio priežastis: svetimo turto iššvaistymą ir išvogimą. Ar įvardijo kaltus?

Kai dirbantis atsiduria kvailio vietoje, o  vagis rimtu veidu iš aukštos tribūnos ragina suprasti sunkmečio problemas ir susitelkti, ne tik tikėjimas valstybe, bet ir ūpas gyventi gali išblėsti.

Ir kiek įžūlumo reikia turėti, kad kiltų mintis šį laiką lyginti su pokario sunkumais ir  kovotojų drąsą ar tremtinių stiprybę priminti. Juk svetimi, ne savi, anų žmonėmis nelaikė. Atrodo, net šito nebeskiriame. Todėl dar sunkiau.

0 Comments

    Išbūk oriai

    Už sau skirtą laiką pats atsakai

    Rašinių rodyklė

    • Su Vaižgantu gyvenkim
    • Apsišvarinkim
    • Apie vertybes
    • Dvasia ir turtas
    • Vieningas ratelis
    • Gluminti ir šokiruoti
    • Dvasios sunkmetis
    • Idealistai
    • Kai vengiam kritiškumo
    • Atsakomybė
    • Be garbės tas gyvenimas
    • Mes ir mūsų vyresnieji
    • Kas lygina smegenų vingius
    • Bulvarėjam
    • Prisižaidėm
    • Kai visi gali viską
    • Išbūti
    • Niekieno kaštonai

    Kalendorinė rodyklė

    September 2010
    September 2009
    May 2009
    March 2009
    February 2009
    January 2009

    Dalykų rodyklė

    All
    Andrius Mamontovas
    Antimenas
    Arvydas Sliogeris
    Atsakomybe
    Atzanga
    Birstonas
    Bulvaras
    Dauguma
    Demokratija
    Donatas Banionis
    Dvarai
    Dvasia
    Galina Dauguvietyte
    Garbe
    Garbingumas
    Gyvenimas
    Idealistai
    Ismintis
    Jonas Kubilius
    Kaimas
    Kastonai
    Kovo 11oji
    Krepsinis
    Kritiskumas
    Krize
    Kultura
    Kunigai
    Lietuva
    Lrytaslt
    Menas
    Ministrai
    Mokslas
    Nuosavybe
    Oginskiai
    Orumas
    Padorumas
    Patirtis
    Proteviai
    Rasytojai
    Remigijus Vilkaitis
    Santvarka
    Saulius Sondeckis
    Sekme
    Sokiravimas
    Suaugusieji
    Sukaktys
    Sunkmetis
    Tauta
    Televizija
    Tevai
    Tevyne
    Turtas
    Tvarka
    Vadovai
    Vaikai
    Vaizgantas
    Valdzia
    Vertybes
    Ziniasklaida

    Prenumerata

    RSS Feed

Powered by Create your own unique website with customizable templates.