Genovaitė Mačiūtė

  • Svetainė
  • Skaitiniai
  • Kalba
  • Svarstymai
  • Paskaitos
  • Nuotraukos

Kalbos sargybinis

3/27/2010

0 Comments

 
Lietuva mini Justino Marcinkevičiaus 80-metį. Ta proga laikraščiai išspausdino ir pokalbių su poetu, ir rašinių apie jį. Turbūt nerastumėm bibliotekos, kuri nebūtų surengusi literatūros parodos ar vakaro šiai sukakčiai pažymėti. Nemuno krašto sūnus Justinas Marcinkevičius seniai yra visos Lietuvos, yra mylimas. Tuo gal niekas ir neabejoja. Bet vis pagalvoju, ar mes neapakome ir neapkurtome iš tos didelės savo meilės, ar dar girdime, ką ir kaip poetas kalba dabar. Ne prieš dešimt, dvidešimt ar daugiau metų, o šiandieną.

Neretai apgailestaujame ar net papriekaištaujame, kad šviesiausieji mūsų žmonės nesibrauna į valdžią, ir kad jie tarsi paliko mus, pasitraukė ar atsitraukė. Nesunku įsivaizduoti, kiek partijų ar visuomeninių organizacijų norėtų, kad jų nariu ar net garbės pirmininku būtų Justinas Marcinkevičius. Nesuvilioja. Poetas pats pasirinko postą. Kalbos sargybinio. Bet kažkodėl to nematome, nieko mums nesako Justino Marcinkevičiaus parašas po peticijom, rezoliucijom, besirūpinančiom mūsų kalbos išsaugojimu.

Mylime savo Poetą, bet sargybon su juo neskubame. Negirdime ir nevilties: „kur tu lendi į nesavą / kalbele kalbužyte kalbyte / puskalbe puskvaile tu“. O juk tai – iš mūsų Justino Marcinkevičiaus lūpų.


kalba saugo ir gina
pasakau: gryčia asla stalas
nežinau ką daryti su durimis
ar jas uždaryti ar laikyti atdaras
uždarytos saugiau
atidarytos šaukia išeiti
vilioja nustebti
išsigąsti sušukti
galbūt grįžti
neperžengus tamsios priemenės
kalboje ir tikrovėje


2008

Mirusios kalbos palieka graudžius griuvėsius.
Atvertęs juos, seną gyvenimo kvapą randi,
užuodi šešėlius, degėsius, puvėsius,
klausą nudegina muzika - skurdi ir graudi.

Lyg paukščiai, lyg senprūsių vėlės apgieda
savastį savo, išrautą ugnimi ir krauju.
Istorija užsidengia veidą - gal kartais jai gėda.
Gal kartais gėda ir mums, neužstojusiems jų...


2009

Justinas Marcinkevičius („Metai“, 2010, 3 nr.)
0 Comments

Poeto duona

3/10/2009

0 Comments

 

Kalbos maldelė Justinui Marcinkevičiui

Ko labiausiai pasiilgsta mūsų žmonės, svečiose šalyse apsigyvenę? Duonos, – prisipažįsta ne vienas. Juodos, įprastos ir savos.

O  poetas taria: „Kalbos kasdieninės/ duok man šiandien/ su žodžių pūga aplink galvą“.

Kaip duonos, tėvų ir protėvių kalbos, duok man šiandien ir visados – kad ir mano vaikai nestokotų, ir kad  taip per amžių amžius. Neįmantrios – rupios, kasdienės. Sudiržusios rugių laukuos, svaiginančios, į dangų keliančios dainose sodžiaus gimtojo. Kalbos, vienintelės, duok man šiandien ir visados.

2009, kovo 10

0 Comments

„Kalbele, tu mano kalbele“

1/20/2009

1 Comment

 

„Kalbele, tu mano kalbele“ – atsidūstu Justino Marcinkevičiaus žodžiais, „pasidžiaugusi“, kad  Valstybinė lietuvių kalbos komisija jau keliolika metų „realizuoja įvairias programas“. Gražiai skamba, lietuviškai. Čia pat ir paguodos žodis, jog kalba išliks, „jei yra bendruomenė (šiuo atveju tauta), kuri nori ta kalba kalbėti, kuri tos kalbos nesigėdija“.

Matyt, galima ir nenorėti, ir gėdytis. Nebesistebėtume. Kalbininkai turbūt pirmieji tai suprastų, pateisinimų rastų, išaiškintų visuomenei. Kas jau kas, o jie greit suskaičiuotų mirusias, nuskurdusias kalbas. Ir kas atsitiko? Nieko. Žemė nesustojo. Tebesisuka.

Tarmiškai prabilti jau senokai gėda. Mano didžiausiam nusiminimui ir Žemaitijoje tėvai „pažangėja“, su vaikais jau nešneka sava kalba. Tarpusavy dar negėda, o su vaikais – senoviška, nebegražu. Apdairesni, pasirodo, ir vardą  rinkdami jau žiūri, kad jis be lietuviškų raidžių būtų ir problemų nekeltų. Rūpinasi žmonės vaikų ateitimi.

Neišeina iš galvos, jog savivaldybės kompiuterių tinklo administratorius, fizikas ir  elektroninio laiško antraštę rašo lietuviškai: „Ačiū“. Kalbos tvarkytoja – net patį laišką šveplai.

Kalbele, tu mano kalbele, nuo ko tave besergėt? Ir valdžia – ne okupantų, ir savo vertybes patys rikiuojam, o nyksti akyse.

1 Comment
    Kalba – proto išraiška

    RSS Feed

    Rašinių rodyklė

    • Kalbos sargybinis
    • Kalba, mada ir Prancūzija
    • Kalba ir atsakomybė
    • Poeto duona
    • Mūsų mažumas ir didumas
    • Kam patikim savo kalbą?
    • Meilė tėvynei
    • Kalbele, tu mano kalbele
    • Prisišūkaujam
    • Lietuvos vardas
    • Po Jono Kazlausko dangum

    Skaitinių rodyklė

    • Gerbkime žodį
    • Daina: mūsų laikų netektis
    • Didžiosios kalbos klaidos
    • Kalbos kultūros klausimai
    • Lietuvių puskalbė internete
    • Lietuvių tarmių žemėlapiai
    • Laiškai ir siuntos internete

    Dalykų rodyklė

    All
    Agresija
    Aldonas Pupkis
    Aleksas Girdenis
    Atsakomybe
    Atzanga
    Eilerasciai
    Internetas
    Irena Smetoniene
    Issukiai
    Jonas Kazlauskas
    Justinas Marcinkevicius
    Kalba
    Kalbininkai
    Karas
    Kompiuteriai
    Kova
    Leonas Stepanauskas
    Lietuva
    Loi Toubon
    Mintis
    Nacionalinis Diktantas
    Orumas
    Politika
    Prancuzija
    Protas
    Tarmes
    Tauta
    Tevyne
    Valdas Adamkus
    Vardas

Powered by Create your own unique website with customizable templates.