Dangus su žeme maišėsi, kelių tarnybų pareigūnai ragino atsisakyti išvykų – per visą Lietuvą skubėjau pas mirštantį tėvą. Nors dar turėjau vilties, nemaniau, kad taip greit jis išeis.
Suspėjau. Tarsi artėjančių Kalėdų dovana paskutinė tėvo naktis – skaudi, bet šviesi ir jauki. Su rūpestingom ir draugiškom ligoninės slaugytojom, su atskubėjusio klebono paguoda, ramybe ir su gražiai apšviestais Salantų bažnyčios bokštais pro palatos langą.
Neparašiau atvirukų. Neužmiršiu šių Kalėdų.
RSS Feed