Atsakomybė 02/20/2009
 

Rūpintis savu – prigimtinis, įprastas dėsnis. Negali būti atsakingas už tai, kas ne tavo, kas tau nepriklauso. Todėl nieko stebėtino, kad  mažėjant to „savo“, nyksta ir atsakomybė. Prisitaikai, išmoksti nesukti galvos, nors dažnai tam prireikia nemenkų pastangų.

Bet  nė nepajunti, kaip nusimeti atsakomybę ir už savo mintis, net patį buvimą. Tarsi ir galva, ir gyvenimas jau būtų nebe tavo –  gal visų, gal niekieno. O atsakomybę praradęs tampi lengvai valdomu. Toks juk nežiūrėsi kritiškai į tikrovę, nusistovėjusius jos vertinimus, išgirstas nuomones.

Gyveni čia ir dabar, ne kariuomenėje tarnauji. Todėl ar ne keista, kad kažkas ne tik tavo darbus, bet ir mintis rikiuoja. Nepagalvoji, kad atsisakydamas didžiausios, tik žmogui duotos dovanos – mąstymo, gali ir Aukščiausiąjį užrūstinti?

Supranti, kad atsakyti gali tik už tai, kas tavo. Bet kažkodėl nekliūva, nesistebi,  akys seniai apsiprato su atsakomybę žadinančiais šūkiais, kurie ragina rūpintis vaikais, seneliais, miškais ar ežerais. Sutinki tapti atsakingu už visus ir viską? Betgi pats žinai, kad nepavyks, kaltas liksi.

 


Comments

Fri, 20 Feb 2009 9:45:51 pm

Tikrai, kaip visi susirūpinę Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, Ignalinos atomine elektrine. O jei susirūpinę — tai jau pasirengę prisiimti išlaidas!

Kiekvienas, raginamas rūpintis ir ujamas mylėti, turėtų iškart atsigręžti į ragintoją kaip į sukčių, apgaviką. Kuris rezga aferą, taikosi suversti man savo išlaidas ir nuostolius. Tik tokia logiška ir sveika reakcija į gražbylystę, cigoniškus užkalbėjimus. Betgi ne — visi noriai priima, karštai pritaria, susirūpina ne savo verslo reikalais. Tai ko nesiveisti sukčiams ir aferistams?

Man tai visada labai keista ir net juokinga, kai žmonės rimtai svarsto, jaudinasi, rūpinasi politikų elektros tiltu, lenkų naftos strategija — tartum savo. Juk kiti suka biznį, ne tu. Tu tik tam, kad, jei priimsi rimtai — suverstų tau atsakomybę. Tada jie jau susižers pajamas ir kyšius, nebesirūpindami išlaidomis ir nuostoliais — jie mūsų.

Mūsų. Reikia. Šventi burtažodžiai! Jais lengvai atrakinsi vartus į kiekvieno žioplio širdį ir kišenę. Visi juk nori būti geri. Ryžtingai stotis vienoje barikadų pusėje — kovai su menamu blogiu anapus barikadų. Kur niekas dar nebuvo nuėjęs pasidairyti.

 



Leave a Reply