Genovaitė Mačiūtė

Krizė jau įgriso, jau sunkmečiu siūlo vadinti. Kai nei karas, nei maras, nei žemės drebėjimas, sunku susitaikyti. Aišku tik viena, kad keiksnosi valdžią ar ne – teks išbūti.

O santvarka nepaliauja stebinti sumanumu, kaip paversti visus nesavarankiškais, priklausomais. Tik ar ne per lengvai žmogus susitaiko, paklūsta ir nesuauga? Lieka vaiku be atsakomybės už sau skirtą laiką, savo gyvenimą. Tarsi tik nuo valdžios gerumo ar blogumo ir bepriklausytų tavo buvimas. Net  nuomonę ir vertybes televizorius bei laikraščiai nurodys, nesuk galvos.

Jei pamėginsi suaugti, pats savimi pasirūpinti,  dirbti ir uždirbti, atims, „parems“ nedirbantį. Sulygins su juo ir dar pakeiksnos, kad tu ne kaip visi, ne su visais. Negeranoriškas.

Kaip greitai ir  lengvai mes linksim, jog vyrai žudosi nusigėrę. Kas ištars, kad ne visi pajėgia išlikti vaikais, laukiančiais Kalėdų senio ir saldainių.

Leave a Reply